Basics
Įvadas
Kamieninės ląstelės yra pagrindinės žmogaus kūno ląstelės, galinčios atlikti vieną iš dviejų funkcijų. Jos gali tiesiog kopijuoti pačios save arba kurti kitų rūšių specialiąsias ląsteles. Ankstyvajame embrione yra kamieninių ląstelių, kurios iš lėto ima kurti visas kūno ląsteles. Dabar laboratorijoje galima perprogramuoti ir suaugusiųjų ląsteles, kad jos grįžtų į panašią kaip embrioninių ląstelių būseną ir galėtų būti naudojamos įvairių rūšių specialiosioms ląstelėms kurti.
Kamieninių ląstelių svarba medicinoje
tiesiai į suaugusiojo kūną, nes yra rizikos, kad jos gali imti kopijuoti pačios save ir tapti vėžinėmis. Bet jas galima įterpti esant tam tikroms sąlygoms laboratorijoje, kad jos žmogaus kūne užaugtų į (iš principo) bet kokios rūšies ląsteles. Taip bus paruoštas šaltinis pakaitinių ląstelių, kurios galėtų pakeisti tas ląsteles, kurių, jei yra pažeistos, paprastai pakeisti negalima, pvz. širdies ir nervų ląsteles.
Pavyzdžiui, pacientai, kurių pažeistos stuburo smegenys. Juos būtų galima išgydyti, jei į stuburo smegenis būtų įšvirkšta nervų ląstelių. Nervų ląstelės taip pat galėtų sulėtinti ar netgi sustabdyti Parkinsono ligą. Kasos ląstelės padėtų kontroliuoti diabeto eigą ir t. t. Potencialas akivaizdžiai didelis, bet tyrimai dar tik pradėti, todėl sunku prognozuoti, kiek vilčių iš tikrųjų taps perspektyviais gydymo būdais. Kamieninių ląstelių išgavimas iš embrionų kelia daug prieštaringų nuomonių, o ląstelių perprogramavimo metodai labai nauji. Dar nežinoma, ar perprogramuotos ląstelės galės atlikti visa tai, ką gali embrioninės kilmės ląstelės.
Info cards
Kamieninės ląstelės yra pagrindinės žmogaus kūno ląstelės, kurios gali kopijuoti pačios save arba kurti kitas specialių rūšių ląsteles
Embriono kamieninės ląstelės pamažu ima kurti visas kūno ląsteles.
Suaugusiųjų audinių kamieninių ląstelių funkcija – palaikyti tam tikrų kūno ląstelių regeneraciją per visą žmogaus gyvenimą.
Žmonių kamieninės ląstelės išgaunamos iš:
• embrionų,
• kai kurių suaugusiųjų audinių (pvz., kaulų čiulpų)
• virkštelės kraujo,
• amniono skysčio
Mokslininkai gali atskirti kamienines ląsteles ir laikyti jas laboratorijoje neribotą laiką. Jie gali paveikti kai kurias kamienines ląsteles, kad jos virstų specialiosiomis ląstelėmis, pvz., nervų, odos, kraujo ląstelėmis.
Kamieninės ląstelės arba iš jų kilusios specialiosios ląstelės gali sulėtinti ar netgi sustabdyti kai kurias degeneracines ligas, atkurti pažeistus audinius ar išgydyti nudegimus.
Degenerative diseases can affect people of any age, from childhood through to old age. They include:
• Parkinson’s
• diabetes
• cystic fibrosis
• multiple sclerosis
• muscular dystrophy
• hepatitis
• osteoporosis
Šios srities tyrimai dar tik pradėti. Galbūt vieną dieną kamieninės ląstelės leis sukurti ląstelių pakeitimu grindžiamus gydymo metodus, tačiau nežinoma, koks bus jų veiksmingumas.
Embrioninės kamieninės ląstelės paprastai paimamos iš embrionų, sukurtų apvaisinus mėgintuvėlyje. Ląstelės imamos, kai embriono amžius yra maždaug savaitė; jis turi 30–150 nediferencijuotų ląstelių ir yra 0,14 milimetrų dydžio. Tada embrionas sunaikinamas.
Tyrimuose naudojami embrionai daugiausia yra „pertekliniai“, likę nuo klinikinių procedūrų, pvz., apvaisinimo mėgintuvėlyje. Kai kuriose šalyse leidžiama kurti specialiai tyrimams skirtus embrionus.
Kai apvaisinant mėgintuvėlyje sukuriama daugiau embrionų nei pora pageidauja implantuoti, atsiranda „perteklinių“ embrionų. Šiuo metu Europoje saugoma šimtai tūkstančių tokių embrionų, kurie turėtų būti sunaikinti.
Kamieninės ląstelės randamos tokiuose suaugusiųjų audiniuose kaip kaulų čiulpai ir smegenys. Jų yra labai mažai ir dažnai jas sunku išgauti.
Suaugusiųjų kamieninės ląstelės kuria tik kelių rūšių ląsteles, susijusias su ta konkrečia kūno dalimi (pvz., kaulų čiulpai gamina skirtingų rūšių kraujo ląsteles, bet ne kepenų ląsteles).
Dirbtinės daugiapotencinės kamieninės ląstelės (iPS ląstelės) yra labai panašios į embrionines kamienines ląsteles. Jos sukuriamos perprogramuojant suaugusiųjų ląsteles ir gali būti naudojamos auginant įvairias specialiąsias kūno ląsteles. iPS ląsteles derinant su šeimininko embrioninėmis ląstelėmis galima išauginti visą pelę.
Kamieninių ląstelių gimimo metu būna virkštelėje. Jų daugiau nei suaugusiųjų kraujo kamieninių ląstelių, jas lengviau išgauti, mažesnė jų atmetimo rizika. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad gydant ligas jos gali sukelti vėžį.
Jei virkštelės kraujo ląsteles galima paversti į kitų rūšių ląsteles, gimus virkštelės kraują galima užšaldyti ir „padėti į banką“, kad vėliau būtų galima panaudoti ląstelių terapijoje. Tačiau tokios terapijos pritaikymo galimybės dar tolimoje ateityje ir gali pasirodyti, kad dėl techninių kliūčių ir išlaidų praktinio pritaikymo nebus imtasi.
Vystantis žmogui, embrionas implantuojasi gimdoje praėjus maždaug 7 dienoms po apvaisinimo, kai pasirodo pirmieji ląstelių skirtumų atsiradimo požymiai. Pirmosios nervų sistemos užuomazgos atsiranda po 14 dienų. Tai yra teisinė embrionų tyrimų riba.
Prieš 14 dienų tyrimų ribą embrionas gali pasidalyti į dvynius. Pusė, galbūt ir dar daugiau, embrionų pasišalina natūraliai dėl savaiminių spontaniškų genetinių pakitimų, pvz., papildomų DNR chromosomų.
Kai kurios ES šalys neleidžia jokių embrioninių kamieninių ląstelių tyrimų. Kai kurios leidžia tirti tik perteklinius apvaisinant mėgintuvėlyje sukurtus embrionus. JK leidžiama kurti embrionus kamieninių ląstelių tyrimams, taip pat ir klonuotus embrionus.
JK neteisėta kurti klonuotą žmogaus kūdikį (reprodukcinis klonavimas), tačiau galima teisėtai kurti klonuotą žmogaus embrioną ir auginti iki 14 dienų ribos, kad būtų išgautos kamieninės ląstelės (terapinis klonavimas). Skiriasi ne procesas, o tikslas.
Iš gyvūno kiaušinėlio pašalinus genetinę medžiagą ir pakeitus ją žmogaus DNR, galima sukurti žmonių ir gyvūnų hibridinius embrionus. 2008 m. JK kai kuriems tyrėjams buvo leista kurti tokius hibridus tyrimų tikslais.
Naudojant terapinį klonavimą siekiama, kad paciento kūnas neatmestų kamieninių ląstelių kaip svetimo audinio. Ląstelės imamos iš klonuoto embriono, sukurto iš paties paciento ląstelių.
Atliekant terapinį klonavimą ląstelės būtų paimamos iš paciento kūno ir sujungiamos su žmogaus kiaušinėliu, iš kurio pašalinta DNR. Taip sukuriamas klonuotas paciento embrionas.
24 savaitė yra nėštumo nutraukimo dėl socialinių priežasčių riba. Nėštumo nutraukimas dėl medicininių priežasčių yra teisėtas iki galutinio termino (38–40 savaičių).
2004 m. žlugo Jungtinių Tautų klonavimo draudimas. Visos tautos palaiko reprodukcinio klonavimo (kūdikio gimimo naudojant klonavimo metodus) draudimą, tačiau kai kurios pageidauja uždrausti tyrimus su klonuotais embrionais, kuriuos kai kurios šalys leidžia.
Vaisiaus smegenų struktūra išsivysto iki 10 savaitės. Nėštumo nutraukimo dėl socialinių priežasčių riba yra 24 savaitės, kai vaisius pradeda reaguoti į šviesą, garsą ir kitus jutiminius dirgiklius. Tačiau teisinė embrionų tyrimų riba yra 14 dienų.
Dabar mokslininkai laboratorijoje gali manipuliuoti ląstelėmis, paimtomis iš suaugusiųjų odos ląstelių, kad grąžintų jas į embrioninę būseną. Tai daug paprastesnė ir veiksmingesnė procedūra nei klonavimas.
Iki 40 dienų po apvaisinimo žydų įstatymai embriono nelaiko „žmogaus gyvybe“. Todėl paimti embriono ląstelių moralės požiūriu yra neutralu.
- Prieš: žmogaus gyvybė prasideda nuo vienos ląstelės stadijos.
- Už: pagal šv. Tomo Akviniečio raidos požiūrį: Dievas pamažu perkelia žmogaus sielą į embrioną – vegetacinę sielą, tada juslinę sielą, o vėliau – žmogaus sielą
Ji apima platų požiūrių intervalą – nuo visiškai priešiško embrioninių kamieninių ląstelių tyrimams iki pozicijų, palankių terapiniam klonavimui
Pagal musulmonų įstatymus embrionas gauna sielą ne anksčiau kaip ketvirtą nėštumo mėnesį. Remiantis vyraujančiais musulmonų įstatymais embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai moralės požiūriu yra neutralūs.
Issue cards
Jei pavyktų įvaldyti embrioninių kamieninių ląstelių galią ir nebūtų oponentų trukdymų, turėtume galimybę gydyti daugybę dabar neišgydomų mirtinų ligų.
Kada prasideda žmogaus gyvenimas?
Kokį statusą turėtume suteikti 14 dienų embrionui:
• ląstelių telkinio;
• galimo žmogaus;
• gyvybės formos;
• žmogaus gyvybės, turinčios visas žmogaus kūdikio teises?
Ar numatoma galimybė išgydyti dabar mirtinas ligas yra pakankamas pateisinimas tam, kad būtų atliekami kamieninių ląstelių tyrimai naudojant žmogaus embrionus?
Atliekant embrioninių kamieninių ląstelių tyrimus, mažiau nei 14 dienų amžiaus embrionai sunaikinami. Kai kurie asmenys pateikia argumentus, kad net norint išgydyti mirtiną ligonį nepriimtina naikinti naują gyvybę. Kur rasti pusiausvyrą?
Ar svarbios praeities moralinės vertybės? Ar turime likti joms ištikimi, ar laikui bėgant turime keisti savo moralines vertybes?
Ar giliai įsišaknijusios žmogiškosios vertybės aukojamos dėl mokslinių naujovių spaudimo? O gal galima rasti tinkamą pusiausvyrą?
Ar netinkama kurti embrionus vien kamieninių ląstelių tyrimams? Ar nemoralu rinktis ir perteklinius embrionus, sukurtus apvaisinus mėgintuvėlyje, arba embrionus, kurie vis tiek bus sunaikinti?
Jei embrionus kuriame tik tam, kad panaudotume kaip kamieninių ląstelių šaltinį, ar tai reiškia, kad laikome embrionus tarsi atsarginių dalių telkiniu? Jei taip, ar tai gerai ar blogai?
Ar reikia leisti IVF (apvaisinimą „in vitro“ arba „bandymų mėgintuvėlio“ kūdikius) ir (arba) PGD (embrionų atrinkimą siekiant išvengti sunkių genetinių ligų)?
Ar klonuotų embrionų ir perprogramuotų ląstelių kūrimas bei naudojimas priartins mus prie klonuotų žmonių kūdikių kūrimo?
Ar turėtume tirti klonuotus embrionus jau dabar? Ar visgi reikėtų palaukti, kol visapusiškai ištirsime kamieninių ląstelių, paimtų iš atsarginių, mėgintuvėlyje apvaisintų embrionų ar suaugusio žmogaus audinių, potencialą? Ar galimybė perprogramuoti ląsteles turėtų pakeisti mūsų požiūrį į embrioninių kamieninių ląstelių naudojimą?
Ar turėtume nustatyti mokslo moralines normas? Pavyzdžiui, leisti tirti tik ne embrionines kamienines ląsteles. Kokios įtakos tai turėtų tyrimams? Ar dėl to pasikeistų jūsų moralinė nuostata?
Ar 14 dienų riba, taikoma embrionų tyrimams, ir 24 savaičių riba, taikoma nėštumo nutraukimui, yra paremta mokslu ar moralinėmis nuostatomis, ar tai yra tik atsitiktinės teisinės ribos?
JT pasiūlė uždrausti žmonių klonavimą. Ar visuomenė turėtų stengtis apriboti tam tikras mokslo pritaikymo galimybes? Ar tai visada bus atliekama, jei tik bus galima tai atlikti?
Kas turi dalyvauti kuriant kamieninių ląstelių technologijas ir gydymo metodus: vyriausybė, privačios įmonės, fondai, akademinės institucijos?
Ar visiems kamieninių ląstelių tyrimams skirti pinigai turėtų būti perkelti į užsienio pagalbai skirtą biudžetą, kuris galėtų pagerinti pirminę sveikatos priežiūrą neturtingose šalyse?
Ar šios technologijos prarają tarp turtingų ir vargšų pasaulio gyventojų pagilins ar sumažins?
Suaugusiųjų kamieninės ląstelės jau yra naudojamos medicinoje, pvz., persodinant kaulų čiulpus leukemijos atveju. Visi kamieninių ląstelių tyrimai gali padėti geriau suprasti, kaip jos veikia. Ar tai turi įtakos jūsų požiūriui į embrioninių kamieninių ląstelių tyrimus?
Ar viltys, dedamos į žmonių, sergančių degeneracinėmis ligomis, gydymą neturi pagrindo?
Kiek galime pateisinti atliekamus prieštaringus tyrimus su embrionais, jei jie skirti senėjančios žmonijos gyvenimui prailginti? Kas bus, jei labai seno žmogaus gyvenimo kokybė netaps geresnė?
Ar yra medicininių tyrimų ribos? Ar yra atskaitos taškas, kai turime pripažinti, kad mirtis ir kančia visgi egzistuoja?
Ar demokratiška yra šias problemas sprendžianti politika ir kiek demokratiška ji turėtų būti?
Net ir medicinoje tyrėjai negali sugalvoti taisyklių, kurios tiesiog tenkintų jų tikslus. Visuomenė turi teisę pasakyti, ką reikėtų, o ko nereikėtų tirti. Kokios turėtų būti šios teisės ribos? Kiek visuomenė galėtų kontroliuoti tyrimus?
Kamieninių ląstelių tyrimai gali labai padėti gydant sunkias ligas. Vis dėlto, kas turėtų finansuoti svarbius tyrimus? Kas turėtų mokėti už brangų, konkrečiam pacientui tinkamų kamieninių ląstelių ir specialių ligai gydyti skirtų ląstelių kūrimo procesą?
Dirbtinės daugiapotencinės kamieninės ląstelės (iPS ląstelės) potencialiai gali būti naudojamos, kuriant klonuotus kūdikius iš suaugusiųjų ląstelių. Kokie norminiai aktai, kontroliuojantys iPS ląstelių tyrimų eigą ir pritaikymą, turėtų būti priimti? Kokius įstatymus turėtume išleisti, atsižvelgiant į ateities tyrimus?
Jei tyrimai bus griežtai kontroliuojami teisės aktų ir normų, ar mokslas netaps daugiau politikos objektu? Kokią įtaką turėtų daryti politikos lobistai ne specialistai?
Story cards
Policies
Kamieninių ląstelių tyrimai turi būti atliekami tik su suaugusiųjų arba kraujo kamieninėmis ląstelėmis.
Kamieninių ląstelių tyrimai, kaip ir su suaugusiųjų arba kraujo kamieninėmis ląstelėmis, gali būti atliekami naudojant „perteklinius“ embrionus iki 14 dienų amžiaus, kurie būtų ir taip sunaikinti.
Papildant 2 poziciją, kamieninių ląstelių tyrimus galima atlikti naudojant konkrečiai tyrimams sukurtus embrionus, gautus apvaisinant mėgintuvėlyje.
Papildant 3 poziciją, kamieninių ląstelių tyrimams embrionus galima klonuoti.
.
FUND is a project funded by the European Commission (